Biografinis kūrinys. Iš vokiečių kalbos vertė Alfonsas Tekorius. - Vilnius: Alma littera, 2008. - 240 p.

Genijų moterys: intelektualios, patrauklios ir paslaptingos

Austrų istorikas ir rašytojas prof. dr. Friedrichas Weissensteineris (g. 1927 m.) yra studijavęs istoriją ir anglų filologiją, įgijęs pedagogikos daktaro laipsnį, profesoriavęs ir direktoriavęs vienoje Austrijos sostinės gimnazijoje. Pagarsėjo kaip talentingas Austrijos istorinių asmenybių literatūrinių portretų kūrėjas.

Vertinant vieno ar kito genialaus žmogaus kūrybą, talentą ir asmenybę nereikėtų pamiršti ir privataus gyvenimo detalių. Pavyzdžiui, apie Thomą Manną šioje knygoje rašoma: „Sakoma tiesiai ir atvirai: be savo puikios, apsukrios, nesavanaudiškos žmonos jis nebūtų buvęs ir tapęs tuo, kas buvo – jo gyvenimas būtų nuvingiavęs kitais keliais <...>“. Įdomu, ar genijus (Volfgangą Amadeusą Mozartą, Johaną Volfgangą Goethe‘ę, Richardą Vagnerį, Albertą Einšteiną, Gustavą Mahlerį ir Franzą Werfelį) būtų lydėjusi tokia sėkmė, jei ne jų gyvenimo moterys. Ne rožėmis kloti kūrėjų gyvenimo keliai, bet ne jų žiedais barstytos ir Constanze‘ės Weber, Christiane‘ės Vulpius, Cosimos Liszt, Milevos Marić, Almos Schindler ir Katios Pringsheim dienos, nugyventos su savaisiais genijais. O ir patys genijai, visuomenės dažnai laikomi idealiais, šeimoje, privačiame gyvenime, pasirodo, buvusios ne tokios jau taurios, neretai ir visai nepatraukios asmenybės.

Pratarmėje knygos autorius rašo: „Šešios moterys, kurių gyvenimą mėginau šioje knygoje glaustai pavaizduoti, buvo kilusios iš itin skirtingos socialinės aplinkos ir ( iš esmės) skyrėsi intelektu, išsilavinimu, charakteriu, dvasiniu pasauliu bei pasaulėžvalga. Tačiau viena joms buvo bendra: kiekviena jų ilgiau ar trumpiau gyveno santuokoje su tam tikros srities – muzikos, literatūros ar gamtos mokslų – genijumi ir nusipelnė amžinos šlovės. Kiekviena atsižadėjo savo gyvenimo būdo, atsisakė individualių svajonių ir poreikių, o savo gyvenimo užduotimi laikė padėti arba nekliudyti sutuoktiniams dirbti. Jos neturėjo arba sutiko neturėti savo individualybės, jos tempė „nematomo“ darbo naštą triūsdamos namų šeimininkėmis, sekretorėmis ir bendradarbėmis, neretai ir aukodamos save. Ne viena iš jų atsisakė menininkės ar mokslininkės karjeros.“ Ši knyga – apie tas patrauklias, intelektualias, paslaptingas moteris.

Bernardinai.lt