Dekalogas tėvams

Dešimt esminių principų, reikalingų ugdant gerus skaitytojus:

1. Rodyti pavyzdį.
Mes, suaugusieji, vaikams esame skaitymo pavyzdys. Skaitykime esant vaikams, mėgaukimės skaitydami.

2. Klausyti.
Vaikų klausimuose slypi galimybė tęsti mokymąsi. Būkime atviri jų abejonėms.

3. Drauge išgyventi.
Skaitymo malonumu užsikrečiama skaitant kartu. Skaitykime, sekime pasakas vaikams.

4. Skatinti, bet ne įsakinėti.
Geriau siūlyti, nei liepti. Venkime laikyti skaitymą vienu iš įsipareigojimų.

5. Būti kartu.
Visuose amžiaus tarpsniuose vaikams būtina šeimos parama. Nepalikime jų vienų, jau mokančių skaityti.

6. Būti nuosekliems.
Kiekvieną dieną reikia skirti laiko skaitymui. Ieškokime ramių valandėlių, tinkančių skaityti.

7. Gerbti.
Skaitytojai turi teisę rinktis. Būkime atidūs vaiko pomėgiams ir jų raidai.

8. Kreiptis patarimo.
Mokykla, bibliotekos, knygynai ir jų specialistai yra puikūs sąjungininkai. Bent kartą juos aplankykime.

9. Skatinti, drąsinti.
Kiekviena situacija gali suteikti progą į rankas paimti knygą. Visada laikykime knygas vaikams lengvai pasiekiamoje vietoje. 

10. Planuoti.
Planavimo nebuvimas gali būti nesuderinamas su skaitymu. Padėkime vaikams planuoti laiką, apsilankymą bibliotekoje ir pan.

Dekalogas vaikams

Dešimt esminių principų, padedančių tapti gerais skaitytojais:

1. Kiekvieną dieną skirk laiko skaitymui.

2. Ieškok bet kokios dingsties, kad tau skaitytų arba sektų pasakas.

3. Atidžiai stebėk, kaip skaito vyresni žmonės.

4. Stenkis išsklaidyti visas savo abejones.

5. Prašyk patarimo: savo tėvų, mokytojų, bibliotekininko, knygyno darbuotojo ir kt.

6. Jei tau norisi skaityti, skaityk. Neblaškyk dėmesio kitais užsiėmimais.

7. Aplankyk artimiausią knygyną ir biblioteką.

8. Rūpinkis savąja biblioteka.

9. Galvok, kad tavo draugai ir draugės yra geriausi knygų palydovai.

10. Kiekvieną progą išnaudok skaitymui.

PATARIMAI, IŠSKLAIDANTYS DAŽNIAUSIAI PASITAIKANČIAS TĖVŲ ABEJONES

SKAITYMAS IR MOKYMASIS SKAITYTI

Ką išmoksta mergaitės ir berniukai mokydamiesi skaityti?

Mokytis skaityti – reiškia mokytis interpretuoti parašytą tekstą. Tai reikalauja daugybės skirtingų įgūdžių:

• Suvokti, kodėl ir kam skaitoma (mokymosi, pasilinksminimo, informacijos paieškos tikslais ir pan.).
  
  
• Žinoti, kokios informacijos ieškoma ir, kuriuose tekstuose būtų galima ją surasti.
  
  
• Analizuoti kiekvieno teksto struktūrą, stebėti, kokios anksčiau įgytos žinios ir gebėjimai praverstų interpretuojant tekstą.
  
  
• Lengvai šifruoti tai, kas parašyta, žinoti, kiekvienos raidės ir jų kombinacijų skambesį, gebėti šį procesą atlikti automatiškai.
  
  
• Disponuoti gausiu ir adekvačiu žodynu, kuris leistų suprasti pasirinktą temą.
  
  
• Gebėti interpretuoti sudėtingesnes frazes ir sintaksines struktūras.
  
  
• Skaitant gebėti kontroliuoti, ar suvokiama, ką skaitoma, ar tam atsirado kliūčių (dėmesio nukrypimas, nesuprantamas žodis, sudėtinga frazė, žinių stygius skaitoma tema ir pan.) bei pasirinkti tinkamą sprendimą iškilusiam keblumui įveikti: perskaityti dar kartą, skaityti atidžiau, pasitikslinti žodyne ar enciklopedijoje arba tęsti skaitymą toliau, jei nežinomas žodis netrukdo suvokti tekstą. Kartais per dažnas naudojimasis žodynu apsunkina teksto suvokimą.
  
  

Kiek tęsiasi mokymasis skaityti?

Mokymasis skaityti tęsiasi visą gyvenimą, kadangi nuolatos turtiname savo, kaip skaitytojų, patirtis. Be abejonės, teksto šifravimo technikos išmokstama greitai, nes nuo mažumės vaikai mokosi suvokti ryšį tarp raidžių ir garsų bei jų kombinacijų, mokosi suvokti garsų kombinacijas – žodžius ir jų prasmę tekste. Tačiau tuo mokymasis skaityti, suprasti ir suvokti tekstus nesibaigia.

Tekstų suvokimas priklauso nuo mūsų patirčių, pasaulio suvokimo, kalbos žinojimo. Skaityti mokomasi nuolat. Visu mokymosi mokykloje periodu vaikai turėtų tobulinti šiuos įgūdžius.

Ką nuveikti prieš pradedant skaityti?

Prieš pradėdami skaityti, galime vaikams padėti:

• Suvokti apie ką, kokiu tikslu bus skaitoma: ieškant pramogų, informacijos, faktų, mokantis ką nors padaryti (pvz. paruošti valgį pagal receptą) ir pan.
  
  
• Priminti, kas yra žinoma pasirinkta tema arba su ja susietais dalykais.
  
  
• Atkreipti dėmesį į teksto ženklinimą ir struktūrą: antraštes ir paantraštes, skyrius ir pastraipas, pabraukimus, paryškinimus; peržvelgti turinį.
  
  
• Patiems mažiausiems priminti pažįstamus žodžius, susijusius su pasakojimu: personažų vardus, vietovių pavadinimus, daiktų pavadinimus, paaiškinimus po fotografijomis ar iliustracijomis ir pan.
  
  
  

Kuo padėti skaitymo metu?

• Mažiems vaikams pagelbėti šifruojant kai kuriuos sudėtingesnius žodžius, išmokyti teisingai sekti teksto eilutes.
  
  
• Atkreipti vaikų dėmesį į greta teksto esančias iliustracijas ir schemas, mokyti atrasti ryšį tarp šių dviejų elementų.
  
  
• Skatinti vaikus kalbėti ir pasakoti apie tai, ką skaito.
  
  
• Klausinėti, ar skaitant neatsirado neaiškumų ir konkretizuoti, kas tiksliai nesuvokiama, kur slypi neaiškumas.
  
  
• Jei vaikas ko nors nesupranta, ieškoti išeičių: perskaityti dar kartą, įsigilinti į kontekstą, pasitikslinti žodyne ar pagilinti žinias kitoje knygoje.
  
  
  

Kuo padėti baigus skaityti?

• Kalbėti apie knygą, klausinėti, kurios teksto dalys buvo sudėtingiausios, kodėl.
  
  
• Perskaičius lyginti knygos turinį ir tai, kas išmokta; atkreipti dėmesį į antraščių ir įžangos peržiūros naudą.
  
  
• Priminti, kad savo abejones galima užsirašyti ir bandyti išsiaiškinti mokykloje (ypač atliekant mokyklines užduotis).
  
  
• Priminti naujus žodžius ir išsiaiškinti, ar vaikai žino jų prasmę.
  
  
• Padėti susiorientuoti formuluojant teksto santrauką ir skatinti daryti išvadas, schematiškai perteikti perskaitytą tekstą.
  
  
  
  

SKAITYMO PRADŽIA

Kada pradedama skaityti?

Neįmanoma nusakyti tikslaus skaitymo pradžios momento. Viskas prasideda vaikams bandant suvokti kasdienėje aplinkoje sutinkamus tekstus: reklamas, etiketes, raidžių kombinacijas. Skaityti pradedama tuomet, kai tekste pradedama ieškoti prasmės.

Vaikai ypač susidomi skaitymu, matydami skaitančius artimiausius žmones. Jei vaikai nuolat matys skaitančius vyresniuosius, jei skatinsime atkreipti vaikų dėmesį į tai, kas parašyta, greitai sulauksime klausimų: “kas čia?”, “kokia čia raidė?” Šią akimirką ir galime laikyti mokymosi skaityti pradžia.

Ką galime nuveikti prieš vaikams pradedant skaityti?

Ekspertai pritaria minčiai, kad vaikai, kurių aplinkoje skaitymas sudaro kasdienę šeimos veiklos dalį, išmoksta greičiau ir geriau skaityti. Kaip tokią aplinką sukurti? Atsakymas: tiesiog skaityti naudojantis bet kuria proga, bet kokia situacija, skaityti esant vaikams, drauge su vaikais, vaikams: žaidimų forma ieškant reklaminių užrašų, etikečių reikšmės, vartant telefonų knygą, kalendorių, TV programą, žurnalus, laikraščius, pasakų ar komiksų knygas ir pan. Skaitant komentuoti, reaguoti į  vaikų klausimus apie raides ir jų  šifravimą. Vėliau vaikai išmoks pažinti visas raides, jų kombinacijas ir įgys visus likusius įgūdžius, leidžiančius suvokti įvairiausius tekstus.

Ar paveikslėlių knygos padeda mokytis skaityti?

Skaitome ne tik tuomet, kai yra kas nors parašyta. Vaikai, skaitydami paveikslėlius, į pagalbą turi pasitelkti naudingus įgūdžius: išskirdami iš kitų, turi identifikuoti atskirą paveikslėlį (“Kur yra šuo?”); turi atpažinti paveikslėlį, simbolizuojantį tam tikrą objektą (“Tai yra šuo”); turi susieti nupiešto objekto savybes, gebėti fantazuoti (“Oi, kaip kanda!). Tam tikru požiūriu, skaitant tekstus reikalingi tie patys gebėjimai, todėl yra specialiai parengtų knygų, lavinančių šiuos įgūdžius. Tai – paveikslėlių knygos, abėcėlės, knygos su minimaliai trumpu tekstu ir albumai.

Šios knygos, kurių didžiąją dalį sudaro paveikslėliai ir tik labai nedidelę – tekstas, yra labai naudingos mokantis skaityti paveikslėlius ir trumpus tekstus.

SKAITYMO SUNKUMAI

Su kokiais keblumais gali tekti susidurti?

Skaitymas – labai sudėtingas procesas. Tam tikrais atvejais, tiek mokymosi skaityti pradžioje, tiek ir mokymosi procese, vaikai ir jaunimas gali susidurti su keblumais, kylančiais dėl nepakankamo įgūdžių turėjimo. Pateikiami keli pavyzdžiai:

• Skaitydami pilnai nesuvokia, kokiu tikslu skaito, su kokiu tekstu teks susidurti, kokios informacijos ieškoma.
  
  
• Ieškodami reikiamos informacijos ir susidūrę su įvairiais tekstais – neturi pakankamai patirties (spartumo, pasitikėjimo). Nežino, kaip tekste ieškoti esminės informacijos.
  
  
• Pasirinkta tema turi nepakankamai žinių. Pasitaiko, kad vaikai sugeba perskaityti tekstą, tačiau jo nesuvokia.
  
  
• Nesugeba automatiškai šifruoti teksto, todėl šiam procesui – raidžių vertimui į garsus – reikia milžiniškų pastangų, o tai užkerta kelią suvokti teksto prasmę. Neieško prasmės, mato tik raides.
  
  
• Sunkiai suvokia daug žodžių, sudėtingas frazes.
  
  
• Nesugeba sekti siužetinės linijos.
  
  
• Kartais suvokdami, kad nesupranta, nežino priežasties. Tai gali būti nesuprantamas žodis, sudėtinga frazė, dėmesio nukrypimas.
  
  
• Susidūręs su sunkumais nežino, ką toliau daryti. Nežino, kaip galima įveikti sunkumus: perskaityti dar kartą, įsigilinti į kontekstą, pasitikslinti žodyne, pasitarti su bičiuliu.
  
  
• Negali suvokti teksto kaip visumos. Suvokia atskiras mintis, tačiau sunkiai jas apibendrina.
  
  

Kuo galime padėti atsiradus skaitymo sunkumams?

Svarbiausia – derinti savo veiksmus su mokykla, išsiaiškinti, kokie tai sunkumai ir ieškoti įvairiausių bendradarbiavimo formų. Vis dėlto, siūlome kelis naudingus patarimus, ypatingai praversiančius mokymosi skaityti pradžioje:

• Netrumpinti skaitymo mokymosi etapų. Neskubinti, jei vaikai negali išmokti to, kas mums atrodo akivaizdu. Gali būti, kad mažiausi skaitytojai atpažįsta raides ir žino kaip jos skamba, tačiau negali suvokti parašyto žodžio. Gali būti, kad moka parašyti trumpus žodžius ir minimalius tekstus, tačiau, nepaisant to, atsiranda keblumų suvokiant netgi tai, kas pačių parašyta. Tai pasitaiko gana dažnai ir tam tikrose amžiaus grupėse yra natūralus mokymosi skaityti etapas.
  
  
• Nebūtina laukti  kol vaikai pažins visas raides, kad būtų galima skaityti drauge. Tai jie, mūsų skatinami ir padedami, diktuoja tempą. Suteikime jiems progą užmegzti kontaktą su knygomis ir skaitymu.
  
  
• Skaitydami drauge su vaikais, lygiagrečiai stenkimės: iš vienos pusės rodykime pavyzdį kaip skaityti, iš kitos -  siūlykime kasdien pasitaikančių tekstų interpretacijas, ragindami perskaityti ar užrašyti, skatindami nuolat kreiptis dėl kylančių abejonių.
  
  

Kokios galimos tėvų klaidos?

Labai susirūpiname, jei mūsų vaikai neskaito taip, kaip tikimės. Dažnai tai bereikalingas jaudinimasis. Kaip sužinoti, ar tikrai kažkas ne taip? Atsakymas: konsultuokitės su vaikų mokytojais. Mokytojai padės susiorientuoti ir nurodys, ką daryti, jei vaikams reikia papildomos pagalbos.

Tik pasikalbėję ir pasidalinę savo pastebėjimais su mokytojais, sužinosime, ar tikrai egzistuoja atotrūkis ar kitas nerimą keliantis dalykas, trukdantis įprastam mokymuisi.

Mūsų intervencija, nepasitarus su mokytojais, gali lemti tokias klaidas:

• Kurti tam tikras priešpriešas tarp mokykloje ir namuose taikomo skaitymo metodo. To nežinodami, galime mokyti visiškai priešingos rašto pažinimo sistemos, nei tikimasi mokykloje.
  
  
• Galime parinkti per ilgus ir per sudėtingus (arba atvirkščiai) teminiu požiūriu tekstus.
  
  
• Per greito mokymosi tempo diktavimas, trumpinant mokymosi etapus, provokuoja neužtikrintumo jausmą arba netikusius iškilusių keblumų sprendimus. Taip galima sukurti bereikalingą nuovargį.

Lengviausias būdas išsklaidyti abejones ir išsiaiškinti – KLAUSTI MOKYKLOJE.

KNYGOS PAGAL VAIKŲ AMŽIŲ

Kokios knygos patinka vaikams iki 5 m.?

Šio amžiaus vaikų dėmesį ir norą žaisti labiausiai traukia tokie knygos elementai: iliustracijos, spalvos, medžiaga, iš kurios pagaminta knyga, tekstūros, nestandartinė knygos forma, išpjauti langai, kitos detalės. Knygose patiems mažiausiems dominuoja iliustracijos ir grafikos elementai. Paveikslėlių dėka vaikai atpažįsta objektus, žmones, gyvūnus. Kai kurios knygos turi labai trumpus tekstus: pavienius žodžius, nesudėtingas frazes, trumpus dialogus, pasikartojimus, raiškius žodžius ar frazes. Žodžių skambesys gali būti paskata knygos skaitymui, norui atrasti keistus, linksmus ar kakofoniškus garsus. Šiuo amžiaus periodu vaikams patinka garsų, žodžių, minties pasikartojimai. Jiems patinka išgalvotos ir tikros istorijos, tačiau knygoje visada turi dominuoti vaizdas. Gyvūnai yra viena iš mėgstamiausių temų. Pasakojimai turėtų būti paprasti, lengvai nuspėjami. Mažuosius labiausiai dominančios knygos yra šios:

• Žaidimų knygos: savo forma imituojančios įvairius objektus,  išpjautais langais, detalėmis, turinčios judančius elementus, pagamintos iš skirtingų tekstūrų.
  
  
• Paveikslėlių knygos be teksto, su minimaliai trumpa pasakojimo linija, leidžiančios vaikams patiems kurti savo istoriją (albumas).
  
  
• Paveikslėlių knygos su labai trumpais tekstais, viena ar dviem teksto eilutėmis puslapyje (albumas).
  
  
• Eilėraščių, mįslių, dainų, žodžių žaidimų knygos.
  
  
• Faktų arba informacinės knygos, padedančios pažinti supantį pasaulį: augalus ir gyvūnus, spalvas ir formas ir pan.
  
  
• Saviraiškos knygos, skirtos piešti, spalvinti ar karpyti.

SAUGIOS KNYGOS TURI BŪTI NETOKSIŠKOS, JOS NEGALI TURĖTI AŠTRIŲ KAMPŲ IR KITŲ DYGIŲ DETALIŲ!

Kokios knygos patinka  6-8 m. vaikams?

Šio amžiaus vaikams skirtose knygose iliustracijos yra vis dar labai svarbios, tačiau jau ir tekstas užima reikšmingą vietą. Tekstai turėtų būti trumpi, pateikiami tiesiogine nuosaka, be abejo, su dialogais, pasikartojimais, raiškiais žodžiais ir frazėmis. Vaikai pradeda skaityti nesudėtingus tekstus, įskaitant suskaidytus skyriais, turinčius įžangą, užuomazgą ir atomazgą. Spausdintos raidės turi būti didelės. Teksto kalba turėtų būti nesudėtinga, papildyta naujais žodžiais, kuriuos lengvai būtų galima suprasti iš konteksto. Tarp mėgstamiausių knygų dominuoja:

• Pasakojimai, kuriuose veikia panašaus amžiaus pagrindiniai personažai, išgyvenantys įvairias situacijas, jų patirtys.
  
  
• Pasakojimai, kurių personažai yra gyvūnai.
  
  
• Nuotykių, fantazijų, humoro istorijos.
  
  
• Klasikinės ir populiariosios pasakos, pasakėčios, fėjų pasakos.
  
  
• Eilėraščių, mįslių, spėlionių ir greitakalbių knygos.
  
  
• Teatro kūriniai, skirti statyti vaidinimus (su marionetėmis, pirštininėmis lėlėmis).
  
  
• Faktų arba informacinės knygos, išleistos skirtingais (popieriniu ir elektroniniu) formatais vaikus dominančiomis temomis: žmogaus kūnas, gamta, gyvūnai, pasaulio kultūros, senovės civilizacijos.

Nuo aštuonerių metų vaikai jau moka gerai skaityti, disponuoja daug platesniu žodynu. Tai puikus momentas įtvirtinti skaitymo įprotį.

Kokios knygos patinka 9-11 m. vaikams?

Šiuo amžiaus periodu didžioji dalis vaikų geba skaityti sudėtingus tekstus: pasakojimus su dialogais, išskaidytus skyriais, turinčius klasikinę įžangos, užuomazgos ir atomazgos schemą. Vaikai gali domėtis įvairiais literatūros žanrais: pasakomis, apysakomis, poezija, teatro kūriniais, komiksais, informacinėmis ar žinių knygomis.

Iliustracijos tampa mažiau reikšmingos, dažnai, tai tik teksto paaiškinimas ar interpretacija. Tekstas knygose dėstomas labai panašiai kaip ir leidiniuose suaugusiesiems.

Mėgiamiausios temos – nuotykiai, humoras, siaubo istorijos. Vaikus domina knygų serijos, grįstos jų bendraamžių – pagrindinių knygos veikėjų – išgyvenimais . Tarp mėgstamiausių knygų išskirtume:

• Nuotykių, humoro, siaubo istorijas, mokslinę fantastiką.
  
  
• Fantasy knygas, fėjų pasakas, liaudies pasakas ir padavimus.
  
  
• Biografijas ir panašius nesudėtingus istorinius kūrinius.
  
  
• Leidiniai įvairiu formatu (popieriniu ar elektroniniu), kuriuose sugretinamos pramogos ir žinios: eksperimentų, valgio gamybos, rankdarbių knygos.
  
  
• Mokslinę ir techninę informaciją populiarinančias knygas su tikslia, šiam amžiui pritaikyta informacija popieriniu ar elektroniniu pavidalu.

Svarbu, kad anksčiau įgytas skaitymo įprotis būtų galutinai sutvirtintas.



Kokios knygos patinka vyresniems nei 12 m. vaikams?

Šiuo amžiaus laikotarpiu dominančios temos persipina; iš esmės – tai buvimas ir mąstymas suaugusiojo sąvokomis, visais rūpimais – emociniais , socialiniais, ar profesiniais klausimais. Tarp knygų, kurios traukia labiausiai, galėtume išskirti:

• Veiksmo pasakojimai su jaunais personažais – lyderiais arba herojais.
  
  
• Nuotykių, kelionių, atradimų aprašymai.
  
  
• Detektyvinės istorijos.
  
  
• Mokslinė fantastika.
  
  
• Meilės romanai ir eilėraščiai.
  
  
• Žymių žmonių biografijos, knygos apie senovės civilizacijas.
  
  
• Originalūs klasikos kūriniai.
  
  
• Pasakų, poezijos rinkiniai.
  
  
• Teatro kūriniai.
  
  
• Komiksai.
  
  
• Patrauklios mokslinės informacijos ir technologijų knygos, papildytos grafine medžiaga popieriniu ir elektroniniu formatu.
  
  
• Spausdinti ir elektroniniai informacinių nuorodų rinkiniai: žodynai, enciklopedijos, monografijos mokslo ir laisvalaikio temomis (fotografija, kinas, tapyba, muzika, ir t.t.).
  
  
  
  

KNYGŲ PASIRINKIMAS

Kaip pasirinkti paveikslėlių knygas?

Egzistuoja daugybė paveikslėlių knygų, atliekančių skirtingas funkcijas:

• Lavinančios vaizuotę arba knygos su gausybe paveikslėlių. Tai knygos su daugybe paveikslėlių, dažniausiai sugrupuotų atskiromis temomis: gyvūnai, žaislai, transporto priemonės, muzikos instrumentai ir pan. Tai pirmosios knygos, kurias turėtų “skaityti” vaikai. Šių knygų dėka galima identifikuoti, atpažinti, pavadinti, palyginti, komentuoti ir pan.
  
  
• Abėcėlės. Tai knygos, kuriose kiekvieną alfabeto raidę lydi skirtingų motyvų (daiktų, gyvūnų) paveikslėliai, o jų pavadinimo pirmoji raidė sutampa su abėcėlės raidėmis. Kartais tokios knygos gali būti papildytos vienu posmeliu, eilėraščiu ar nesudėtinga fraze. Šios knygos padeda identifikuoti ir atpažinti raides, užmegzti pirmąjį kontaktą su raštu.
  
  
• Paveikslėlių knygos, turinčios siužetą. Tai paveikslėlių knygos be teksto, kurios perteikia nesudėtingą įvykių seką ir skirtingus veikėjus, susietus minimalia veiksmo linija. Knygos padeda vaikams suvokti pasakojimo eiliškumą.
  
  
• Paveikslėlių knygos su minimaliu tekstu. Tai trumpų eilėraščių, pavienių posmelių ar labai trumpų pasakų knygos. Šios knygos – būtina skaitymo inicijavimo priemonė patiems mažiausiems, žadinanti potraukį literatūrai. Knygos pasitarnauja atpažįstant paveikslėlius ir raides, o įdomūs nukrypimai leidžia vaikams suvokti skirtingas rašytinės kalbos formas (eiles, pasakų pradžią ir pabaigą, kt.). Mes, suaugusieji, vaikams galime skaityti garsiai arba mokyti atmintinai, padėti atpažinti žodžius, raides, ir t.t.
  
  
• Pažinimo knygos. Tai knygos, padedančios vaikams susipažinti su aplinka, kurioje gyvena. Šiose knygose dominuoja iliustracijos (fotografijos arba piešiniai). Iš jų vaikai sužino, kad raštas tarnauja žinių pateikimui bei perdavimui. Tai puikios žodyno gausinimo ir skaitymo įgūdžių tobulinimo priemonės.
  
  
• Žaislinės knygos. Tai knygos išpjautomis detalėmis, persidengiančiais langais, su dėlionėmis, pagamintos iš įvairių tekstūrų, savo forma imituojančios įvairius objektus, kartais su muzikiniais efektais. Knygos turėtų būti pagamintos iš tvirtų medžiagų. Visos šios knygos turėtų mokyti nesudėtingų rankos veiksmų, pavyzdžiui, judinti, perkelti, iškirpti, nuspalvinti, pamarginti ir t.t.
  
  

Kaip pasirinkti grožines knygas?

Geriausia išeitis vertinant knygos (teksto ir iliustracijų) meninę kokybę – lyginti savus įspūdžius su mokytojų, bibliotekininkų, knygynų darbuotojų ir kitų profesionalų pastebėjimais. Bet kuriuo atveju, pateikiame kelis grožinių knygų atrankos kriterijus:

• Patrauklios ir įvairios knygų temos, tinkančios konkrečiam skaitytojui pagal amžių, pomėgius, anksčiau perskaitytas knygas ir pan.
  
  
• Įvertinti elementus, sunkinančius suvokimą, tokius, kaip daugialypis veiksmų planas, šokinėjimas į priekį ir atgal dėstant faktus, požiūrių kaita ir pan. Taip pat mokėti nustatyti galimus žodyno, sudėtingų frazių, ironijos, užuominų, kitų stilistikos elementų įsisavinimo sunkumus.
  
  
• Stebėti, kad knyga būtų perduodamos pozityvios vertybės, o ne išankstinės nuostatos, stereotipai ar klišės.
  
  
• Vertinti teksto išdėstymą ir detales, lengvinančias suvokimą: antraštes, skirstymą į skyrius ir pan.
  
  
• Vertinti vertimo kokybę, atitikimą originalo kalbai.
  
  
• Vertinti vizualius knygos aspektus, fizinius duomenis: tipografiją ir raidžių dydį, įskaitomumą, popieriaus kokybę, įrišimą, dydį, svorį ir pan.

Geriausias būdas padėti išsirinkti – skaityti ir žinoti, ką skaito mūsų vaikai.

Kaip pasirinkti informacinius leidinius?

Informaciniais leidiniais apibūdinamos knygos yra pažinimo knygos, žodynai, enciklopedijos, monografijos ir kiti leidiniai, leidžiami įvairiais (popieriniu, audiovizuoliniu ir elektroniniu) formatais. Pateikiami keli šių knygų atrankos kriterijai:

• Informacijos tikslumas ir aiškumas. Teksto adaptacija vaikams ir jaunimui neturi iškraipyti faktų.
  
  
• Informacijos šviežumas. Dauguma leidinių turėtų būti atnaujinami, pritaikomi nūdienai.
  
  
• Informacijos išdėstymas pagal skirtingus užklausos lygius: pagrindiniai tekstai ir papildomi tekstai, praplečiantys pateiktą informaciją arba pateikiantys pavyzdžių, padedančių atlikti greitą ir lanksčią paiešką leidinyje. Labai svarbus teksto ženklinimas, padedantis suvokti informacijos lygmenis - tipografija ir raidžių dydžiai, spalvos, teksto išdėstymas puslapyje ir kt.
  
  
• Grafikos elementų (fotografijų, paveikslėlių, schemų, diagramų ir kt.) kokybė.
  
  
• Paieškos priemonių (naudojimosi rekomendacijos ir taisyklės, aiškinamasis žodynas, reziumė, dalykinės ir autorių rodyklės) buvimas, palengvinantis savarankišką naudojimąsi leidiniu, ieškant informacijos.
  
  
• Derama skirtingų elementų (teksto, grafikos, paieškos priemonių) integracija, leidžianti naudotis leidiniu skirtingais būdais.
  
  
• Tekstų vertimo ir adaptacijos kokybė, atitikimas originaliam kūriniui.
  
  
  
  
                                                                                                        Iš ispanų k. vertė Donata Andriuškevičienė

________________________

* SEMPERE Joan V., MIRET Inés. Leer te da más: guía para padres. – Madrid: Secretaría General de Educación y Formación Profesional, 2002.