Jauniausiojo mūsų klano atstovo Dominyko tėveliams kilo rimta problema: vaikas nemėgsta, nenori skaityti. Problemą išsprendė teta, per aštuntąjį gimtadienį Dominykui padovanojusi J. R. R. Tolkieno „Hobitą“. Po pusmečio jaunasis tolkinistas jau buvo įpusėjęs trečiąją „Žiedų valdovo“ dalį, o devintajam gimtadieniui gavo visą „Hario Poterio“ kolekciją. Dabar kartais net nenori eiti į svečius, nes skaito.

Tai pasakoju ne todėl, kad pasigirčiau, kokia esu nuostabi teta, o todėl, kad manau, jog tokia problema kyla ne vien Dominyko tėvams. Skatiname vaikus ir jaunimą skaityti, dėstome literatūrą mokyklose, o tai reiškia, kad skaitymo įprotį, meilę knygoms laikome vertybe, kurią norime įdiegti atžaloms. (Kodėl – išsamiau aptarsiu kitame straipsnyje.) Tačiau kartais nesiseka. Kartais vaikai mieliau tupi prilipę prie kompiuterio ar televizoriaus, žaidžia futbolą ar net piešia, dainuoja, bet ne skaito. Tuomet sukame galvą, verčiame juos skaityti, skaitome kartu su jais, deramės („Perskaityk vieną skyrių – galėsi valandą žaisti kompiuteriu“), įkalbinėjame, moralizuojame, o svarbiausia – jaudinamės, kas bus, jei taip ir nepavyks.

Daugiau skaitykite rubrikoje Skaitome vaikams.