Lietuvoje išleistos trys rašytojo Jaroslavo Melniko prozos knygos - „Rojalio kambarys" (2004), „Pasaulio pabaiga“ (2006), „Labai keistas namas“ (2008) ir nors, paties autoriaus žodžiais tariant, kultūrinėje Lietuvos spaudoje jo kūryba bei publicistika spausdinama jau daugiau kaip dvidešimt metų (nuo 1989 m. yra Lietuvos rašytojų sąjungos narys), tačiau daugelis skaitytojų šį vardą pirmą kartą išgirdo tik tuomet, kai jo apsakymų bei apysakų knyga „Pasaulio pabaiga“ buvo nominuota geriausiai metų knygai.

Tiesą sakant, tuo stebėtis neverta – rašytojo kūryba dirgina ir verčia klausti, o jo kuriamas pasaulis – kupinas absurdo poetikos ir nerimo, gimstančio veikėjų sąmonėje, kuomet į įprastą jiems realybę įsiveržia tai, kam nebeužtenka vien logiško paaiškinimo. „Tikroji kultūra nėra patogi – ji suteikia tikrą diskomfortą vartotojui“ – taip viename straipsnių J. Melnikas apibūdino rašytojo situaciją masinės kultūros akivaizdoje.

Pašnekesį su Vilniuje gyvenančiu ir kuriančiu rašytoju Jaroslavu Melniku skaitykite Bernardinai.lt